Kryžiaus žygiai
Kryžiaus žygiai – Vakarų Europos riterių karinės kampanijos, vykdytos XI-XVI a. Kryžiaus žygius skelbė arba laimino popiežius, jų tikslas buvo – krikščionių ekspansija į kitatikių ir pagonių kraštus. Pirminiai deklaruojami kryžiaus žygių tikslai – pagalba Rytų krikščionims kovoje su musulmonais, Šventosios žemės išvadavimas.
Nors pagrindiniai žygių veikėjai buvo popiežius, karaliai ir kiti feodalai, jie[žygiai] turėjo daug įtakos ir paprastiems valstiečiams, pirkliams, amatininkams. Buvo manoma, kad žygių dalyviams bus atleistos visos nuodėmės, tad jų dalyviais tapdavo ne tik riteriai, bet ir paprasti žmonės, tarp jų net vaikai (istorijoje žinomas ir vaikų kryžiaus žygis). Kryžiaus žygių laikotarpis – svarbus tiek Europos (kartu ir Lietuvos), tiek Artimųjų Rytų istorijoje. Šventieji karai nulėmė ir kai kurių tautų religinį požiūrį. Tuo laikotarpiu Prancūzija, Italija, Vokietija tapo dominuojančiomis Europos valstybėmis, o kai kurios valstybės (Bizantija ir kt.) buvo sugniuždytos.
Kryžiaus žygių priežastys
– Pablogėjusios gyvenimo sąlygos kryžiaus karo išvakarėse (badas, epidemijos).
– Feodalų sūnūs ieškojo žemės ir turtų (nes buvo įvesta majorato teisė)
– Valstiečiai tikėjosi ištrūkti iš baudžiavinės priespaudos ir rasti turtų Rytuose.
– Buvo pasikeitęs jėgų santykis tarp Rytų ir Vakarų. Popiežius tikėjosi išplėsti savo įtaką Rytuose, nes Bizantija buvo nusilpusi.
– Daugelis tikėjo, jog dalyvavimas kryžiaus žygyje išpirks nuodėmes.
Žygiai
Detalius Kryžiaus žygių aprašymus galite rasti čia.
Kryžiaus žygiai prieš musulmonus
Pirmieji kryžiaus žygiai buvo skelbiami kaip nukreipti prieš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos musulmonų valstybes. Svarbiausi iš jų yra numeruojami („pirmasis“, „antrasis“ ir t.t.), nors faktiškai jų buvo daugiau.
Lentelę nuotraukoje galite parsisiųsti čia.
Kryžiaus žygių padariniai ir reikšmė
Kiekvienas Kryžiaus žygis sukėlė daug nemalonumų: daugybė žmonių prarado savo gyvybes, daugybė miestų buvo apiplėšta, žmonės gyveno apimti baimės. Tačiau be Kryžiaus karų Europoje nebūtų įvykę ir teigiamų pokyčių, pvz.:
• Pagyvėjo Rytų ir Vakarų kultūrų sąveika.
• Pagyvėjo prekyba, sustiprėjo šiaurės Italijos miestai (gabeno Kryžiaus žygių dalyvius į Konstantinopolį).
• Paspartėjo socialiniai procesai Vakarų Europoje: XII – XIII a. pradėjo nykti baudžiava, nes feodalai dėl lėšų ir darbo rankų stygiaus ėmė daryti valstiečiams nuolaidas, leisdavo išsipirkti iš baudžiavos, vietoj jos mokėti piniginę duoklę.
• Žygių metu nublanko religiniai idealai.
• Europiečiai pradėjo auginti ryžius, citrinas, abrikosus, išmoko gaminti šilkinius audinius, veidrodžius.