Kliuni reforma
Kolonizacijos procesas, vykęs keletą šimtmečių, Rytų Europoje įteisino germanų juridinesnormas, naujas ekonomines ir kultūrinesstruktūras. Krikščionių Bažnyčia, feodalai, stambieji žemvaldžiai skatino žmones keltis iš Vakarų į Rytų Europą, Baltijos kraštus, suteikdami jiems palankias žemės nuosavybės teises. Europos ekspansija labiausiai buvo jaučiama kryžiaus žygiams prasidėjus, kai „krikščioniškoji kultūra tapo priešingybe graikų ortodoksų tikėjimą išpažįstančioms tautoms ir dar egzistuojančioms pagoniškoms genčių bendruomenėms“. Bažnyčia, siekdama išlaikyti politinę jurisdikciją kaip savo paveldo dalį tiekVakarų, tiek ir Rytų Europos teritorijoje, pradėjo vykdyti bažnytines reformas. XI a., vykdantšias reformas, gilėjo Bažnyčios konfliktas su imperatoriaus valdžia. Iškilus pavojui, kad pamatinis Bažnyčios religinis-dvasinis gyvenimas nebūtų palenktas valstybės galiai ir globai, buvo būtina ne tik sureguliuoti esamus santykius tarp imperatoriaus ir popiežiaus, bet ir naujai permąstyti visą Bažnyčios laikyseną pasaulio atžvilgiu“. Bažnyčios nuosmukį lotyniškoje kultūroje ir reformų būtinumą pirmiausiai suvokė Kliuni vienuolynas, kuris du šimtmečius išlaikė tikrosios vienuolystės principus. Šis vienuolynas buvo įkurtas 908 m. Burgundijoje Akvitanijos hercogoVilhelmo III. Pagrindinė šio vienuolyno įsteigimo priežastis buvo ta, jog hercogas suvokė, kad vienuolynų priklausomybė nuo valdovų ir Bažnyčios hierarchų griauna šios institucijos autonomiją ir varžo krikščioniško tobulumo siekimą. Kliuni vienuolyno įkūrimo aktas ir jam suteiktos popiežiaus privilegijos laidavo laisvus abato rinkimus ir panaikino vietinio vyskupo teises, reglamentuojančias vienuolyno funkcionavimą. Šio vienuolyno veiklos principai, paremti benediktinų regula, ugdė dvasingumą ir pasipriešinimą sekuliarizacijai. Vadovaujant iškiliems abatams, Kliuni vienuolynas buvo stipriausias religinis Bažnyčios ramstis. XI a. Kliuni vienuolija, apjungusi apie 200 vienuolynų, tapo Bažnyčios reformos sąjūdžio pradininke. XII a. Kliuni sąjungai priklausė apie 3000 bendrijų, kurios buvo išplitusios Prancūzijoje, Italijoje, Burgundijoje, Vokietijoje. Kliuni reforma laikyta veiksmingiausia religine jėga, keitusia tuometinį dvasinį ir kultūrinį visuomenės gyvenimą.
Centralizuota Kliuni vienuolynų reforma nebuvo tik vienuoliškas sąjūdis, bet, pasak A. Franceno, tapo lemtingu Vakarų istorijai reiškiniu.Kliuni vienuoliai, siekdami reformų, rūpinosi mokslu ir kultūra, domėjosi visuomeniniu-politiniu valstybės gyvenimu, bendravo su imperatoriais ir karaliais. Kliuni reforma turėjo įtakos XI a. Antrojojepusėje pradėtai popiežiaus Grigaliaus VII reformai.
Centralizuota Kliuni vienuolynų reforma nebuvo tik vienuoliškas sąjūdis, bet, pasak A. Franceno, tapo lemtingu Vakarų istorijai reiškiniu.Kliuni vienuoliai, siekdami reformų, rūpinosi mokslu ir kultūra, domėjosi visuomeniniu-politiniu valstybės gyvenimu, bendravo su imperatoriais ir karaliais. Kliuni reforma turėjo įtakos XI a. Antrojojepusėje pradėtai popiežiaus Grigaliaus VII reformai.